Enciklopedija Lietuvai Wiki
Register
Advertisement

Template:Otheruses [[Vaizdas:Lake_mapourika_NZ.jpeg|thumb|right|250px|Mapourikos ežeras Naujoje Zelandijoje|Lake_mapourika_NZ.jpeg|thumb|right|250px|Mapourikos ežeras Naujoje Zelandijoje]] Ežeras – natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime. Pagal vandens sudėtį ežerai būna gėli ir sūrūs. Dauguma Žemės ežerų yra gėli.

Ežerų klasifikacijos[]

Klasifikacija pagal duburio kilmę[]

Pagal ežerų dubens kilmę ežerai skirstomi į:

  • Ledyninius
  • Tektoninius
  • Upinius
  • Jūrinius
  • Karstinius
  • Vulkaninius
  • Meteoritinių kraterių
  • Dirbtinius (tvenkinius)

Ledyniniai ežerai[]

Dauguma Žemės ežerų – jauni ežerai, susidarę po paskutinio apledėjimo. Jie neabejotinai yra ledyninės kilmės. Pagal detalesnę ledyninių ežerų klasifikaciją šie ežerai skirstomi į:

  • ledo luistų guolio
  • rininius
  • evorsinius
  • galinių morenų
  • kalvoto moreninio reljefo
  • limnoglacialinius

Dažnai neįmanoma atskirti, kokiam potipui priklauso ežeras, nes jo duburys suformuotas kelių procesų.

Tektoniniai ežerai[]

Tektoniniai ežerai susidarę anksčiau už ledyninius. Tai paprastai gilūs, dažnai sūrūs ežerai. Jiems būdinga linijinė orientacija. Tai susiję su linijine tektoninių lūžių prigimtimi. Geras tokio ežero pavyzdys galėtų būti Baikalas. Kai kurių mokslininkų nuomone, ežerai, esantys riftinėje zonoje, laikui bėgant virsta okeanais.

Upiniai ežerai[]

Tai palyginti nedideli ežerai, susidarantys upių slėniuose. Vykstant šoninei upės erozijai, upė formuoja įvairias meandras, kurios laikui bėgant atsiskiria ir tampa senvagėmis, o dar vėliau ir ežerais. Šiems ežerams būdinga pasagos forma.

Jūriniai ežerai[]

Jūriniai ežerai paprastai gana dideli. Jų vanduo sūrus. Susidaro dažniausiai dėl tektoninių žemės judesių, atskiriant dalį jūros sausuma. Didžiausi tokio tipo ežerai – Kaspijos jūra, Aralo jūra- kažkada egzistavusio Tetijos vandenyno liekanos. Palaipsniui, esant sausam klimatui tokie ežerai gali visiškai išnykti. Jų vietoje pasilieka tik dideli akmens druskos klodai.

Karstiniai ežerai[]

Šio tipo ežerai susidaro aktyvaus karsto rajonuose. Tai paprastai maži ežerai, kuriems būdinga apvali forma.

Vulkaniniai ežerai[]

Vulkaniniai ežerai susidaro užgesusių ar laikinai neveikiančių vulkanų krateriuose. Tai palyginti nedideli ežerai. Kai kurių tokio tipo ežerų vanduo ypatingai rūgštus, neretai greičiau primena sieros rūgšties tirpalą nei vandenį. Dažnai ežero vandenis šildo geoterminė energija, todėl vandens temperatūra gali būti labai aukšta.

Meteoritinių kraterių ežerai[]

Labai panašūs į vulkaninius ežerus yra meteoritinių kraterių (astroblemų) ežerai. Jų dubuo susidaro nukritus meteoritui.

Dirbtiniai ežerai[]

Dirbtiniai ežerai susidaro patvenkus upę ar iškasus dirbtinį duburį. Jie skirti elektros energijos gavybai, vandens tiekimui, taip pat žuvininkystei, įvairioms pramogoms ir kitiems tikslams.

Klasifikacija pagal vandens sudėtį[]

Pagal mineralinę vandens sudėtį ežerai skirstomi į:

  • Gėlus
  • Sūrius

Klasifikacija pagal vandens balansą[]

Pagal ežerų vandens balansą:

  • Nenuotakiniai
  • Pratakiniai
  • Vandenskyriniai

Didžiausi pasaulio ežerai[]

Taip pat skaitykite[]

Nuorodos[]

Template:VikižodynasTemplate:Commonscat

|Ežerai|

Panaudotas 2011 m. gruodžio 30 d. CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio "Ežeras".
Advertisement