Enciklopedija Lietuvai Wiki
Advertisement

Template:Dykuma Sachara (Template:Ar) – dykuma Šiaurės Afrikoje. Tai didžiausia Žemėje tropinė dykuma. Sachara apima Maroko, Tuniso pietus, Malio, Nigerio, Čado, Sudano šiaurę, didelę dalį Alžyro, Mauritanijos, Libijos, Egipto. Sacharos plotas, įvairiais duomenimis, 6–9 mln. km². Didžiausias ilgis (iš vakarų į rytus) 5700 km, plotis (iš šiaurės į pietus) ~ 2000 km.

Sachara dykuma virto ganėtinai neseniai – vos prieš 2 700 metų. Prieš šešis tūkstančius metų, maždaug tuo metu, kai susiformavo senovės Egipto civilizacija, dabartinės dykumos vietoje augo medžiai ir teliūškavo ežerai. Tačiau pamažu, po truputį kintant klimatui, vešli ir derlinga žemė virto smėlynais.

Įvairovė[]

thumb|right|300px|Dykuma Libijoje|Libya 4985 Tadrart Acacus Luca Galuzzi 2007.jpg|thumb|right|300px|Dykuma Libijoje thumb|300px|Ergas|Sahara desert.jpg|thumb|300px|Ergas [[Vaizdas:Reg. Maroc saharien. Région du Dra.jpg|thumb|300px|Regas Maroke|Reg. Maroc saharien. Région du Dra.jpg|thumb|300px|Regas Maroke]] [[Vaizdas:Hoggar2.jpg|thumb|300px|Džebelis Achagare|Hoggar2.jpg|thumb|300px|Džebelis Achagare]] right|thumb|300px|Uola Libijos dykumoje|Libya 5101 Fozzigiaren Arch Tadrart Acacus Luca Galuzzi 2007.jpg|right|thumb|300px|Uola Libijos dykumoje Sacharos gamta yra labai įvairi, ir šią dykumą galima padalinti į atskirus regionus, mažesnes dykumas. Vietiniai gyventojai tuaregai Sacharą vadina daugiskaitiniu žodžiu Tinariwen, kas reiškia tiesiog "dykumos". Jie Sacharoje išskiria daug atskirų dykumų.

Sacharos dalis galima būtų klasifikuoti į šias rūšis:

  • Ergai (ar: عِرْق `irq, tuaregų kalba: edeyen) - smėlingosios dykumos, užimančios apie 20 procentų Sacharos ploto. Svarbiausios tarp jų yra: Didysis Vakarų Ergas, Didysis Rytų Ergas, Šešo ergas, bei atšiauriausia Sacharos dykuma - Tenerė
  • Hamados (حماد hammād) - akmeningosios dykumos. Žymiausia jų - Tasili n'Adžeras.
  • Regai (seryrai) - skaldingosios dykumos.
  • Sebchos - druskingosios lygumos. Jose yra druskingųjų ežerų šotų.
  • Baltoji dykuma - taip vadinama Libijos dykuma.
  • Džebeliai - kalnų masyvai ir jose esančios skaldingosios dykumos. Sacharos centre yra Achagaro ir Tibesčio kalnynai, į pietus nuo jų – Iforo, Ayro, Enedžio plynaukštės.

Sacharoje yra ir kitų specifinių gamtinių objektų. Tai - sausos, nenuotakios daubos (pvz., al Katara, Malagyras), vadės (išdžiūvusios upių vagos), oazės (vandens šaltinių maitinamos vietos, kur gali augti augalai), geltos (išdžiūvę ežerai). Sacharos pakraščiuose ir kalnuose yra mažų druskingų reliktinių ežerų, didžiausias – Malagyras.

Geologija[]

Sachara yra Afrikos platformos šiaurės vakarinė dalis. Jos prekambrinis pamatas į paviršių iškyla Achagaro, Tibesčio, Enedžio masyvuose ir Nubijos skydo vakariniame pakraštyje. Prekambro pamate yra aukso, infruzijose – retųjų metalų.

Klimatas[]

Sacharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 9–12 °C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33–38 °C. Sacharos šiaurėje užregistruota 58 °C temperatūra (aukščiausia Žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80 °C. Dideli paros temperatūros svyravimai. Žiemą visoje Sacharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18 °C. Dažni stiprūs vėjai – samumas ir harmatanas.

Augalija, gyvūnija[]

Dažniausias oazių augalas – datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra.

Kultūra ir istorija[]

Pagrindiniai straipsniai: Sacharos tautų mityba, Transsacharinė prekyba

Sacharoje gyvena arabai, berberai, tuaregai, tūbai (iš viso ~ 3 mln. žmonių). Jie užsiima klajokline gyvulininkyste, oazėse – žemdirbyste. Didžiausios oazės: Gadamesas, Gatas, al Charaga, Siva, Tafilaletas, Džagbubas.

Template:Commons

|Sachara|

Template:Link FA

Panaudotas 2011 m. gruodžio 30 d. CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio "Sachara".
Advertisement