Serbija išsidėsčiusi Balkanų pusiasalyje ir Panonijoje. Serbija yra Rytų, Pietų ir Centrinės Europos kryžkelėje. Ši šalis ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Makedonija, Juodkalnija bei Rumunija. Tai žemyne izoliuota šalis (Adrijos jūra yra pasiekiama kertant Juodkaniją), tačiau Dunojaus upė Serbijai suteikia vandens susisiekimo galimybes su likusia Europa bei Juodaja jūra.
Bendri geografiniai duomenys[]
Serbijos teritorijos plotas - 77 474 km², ir tai yra 115 pagal dydį valstybė pasaulyje. Bendras valstybinės sienos ilgis siekia 2 027 km (115 km su Albanija, Bosnija ir Hercegovina - 302 km, Bulgarija - 318 km, Kroatija - 241 km, Vengrija - 151 km, Makedonija - 221 km, Juodkalnija - 203 km ir Rumunija - 476 km)[1]. Serbijos valstybinė siena su Albanija, dalis sienos su Makedonija bei Juodkalnija, yra kontroliuojamos Kosovo provincijos, su kuria Serbija turi 352 km ilgio sieną.
Šalyje yra 6 167 gyvenvietės, iš kurių – 207 miestai.[2]
Neskaitant Kosovo teritorijos, ariamoji žemė užima 19 194 km²[3] šalies teritorijos, o 19 499 km²[4] teritorija yra padengta miškais.
Kraštovaizdis[]
Serbijos kraštovaizdis yra itin kintantis - nuo turtingų ir derlingų lygumų Šiaurės Voivodinos regione, kalkakmenio zonų bei telkinių šalies rytuose, bei kalnais ir kalvomis padengtų teritorijų šalies pietryčiuose. Šalies šiaurėje dominuoja Dunojaus upė, o jos intakas – Morava, teka kalnais padengtuose, pietiniuose šalies regionuose.
Centrinės Serbijos kraštovaizdyje dominuoja kalvos, mažo ir vidutinio aukščio kalnai, gausiai išraižyti upių bei upelių. Pagrindinė šalies komunikacijų bei vystymosi kryptis driekiasi i pietryčius nuo Belgrado, link Nišo bei Skopjė (Makedonija), palei Didžiosios ir Pietų Moravos upės slėnį. Dauguma didžiųjų šalies miestų yra įsikūrę šioje teritorijoje, čia taip pat nutiestos svarbiausios šalies kelių bei geležinkelių magistralės. Šalies rytuose savo ruožtu kyla Stara Planina ir Homolje kalnų grandinės, kurios yra palyginti retai apgyvendintos. Vakaruose, kalnų aukštis palaipsnių kyla pietvakarių kryptimi, tačiau tikros grandinės nesusiformavusios. Aukščiausios viršukalnės, šioje šalies dalyje yra Zlatiboras ir Kopaonikas.
Kalnai[]
Kalnai užima didžiają dalį Centrinės Serbijos bei Kosovo. Serbijoje susikerta keturios kalnų grandinės: Dinarų kalnynas šalies vakaruose užimantis didžiausią teritoriją ir besidirekiantis iš šiaurės vakarų į pietryčius; Karpatai ir Balkanų kalnų ruožas besidriekiantis šiaurės-pietų kryptimi Rytų Serbijoje; Senovės kalnai palei Pietų Moravą priklausantys Rilo-Rhodope kalnų sistemai.
Didžiausi kalnai Serbijoje:
- Divčibare
- Tara
- Zlatibor
- Kopaonik
- Brezovica
- Fruška Gora
Aukščiausia Serbijos viršukalnė Djeravica (2 656 m) kyla šiuo metu de facto nepriklausomo Kosovo teritorijoje.
Šaltiniai[]
- REDIRECT Šablonas:Reflist
Nuorodos[]
- Atlas of Serbia (Wikimedia Commons)
- Institute for the development of water resources "Jaroslav Černi"
- Danube Facts and Figures: Serbia
Template:Geografija-stub
|Serbijos geografija|
- Геаграфія Сербіі (be kalba)
- География на Сърбия (bg kalba)
- Geographie Serbiens (de kalba)
- Geography of Serbia (en kalba)
- Geografio de Serbio (eo kalba)
- Geografía de Serbia (es kalba)
- Géographie de la Serbie (fr kalba)
- Zemljopis Srbije (hr kalba)
- Geografia della Serbia (it kalba)
- Географија на Србија (mk kalba)
- Geografi Serbia (ms kalba)
- Serbisk geografi (nn kalba)
- Serbias geografi (no kalba)
- Geografia Serbii (pl kalba)
- Geografia da Sérvia (pt kalba)
- География Сербии (ru kalba)
- Geografija Srbije (sh kalba)
- Gjeografia e Serbisë (sq kalba)
- Географија Србије (sr kalba)
Panaudotas 2011 m. gruodžio 30 d. CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio "Serbijos geografija". |
- Serbijos geografija (Lietuvių kalba)
- ↑ CIA World Factbook:Serbia
- ↑ Republički zavod za statistiku Srbije, Administrativna i teritorijalna podela Republike Srbije
- ↑ Republic Statistical Office of Serbia, Annual book, Chapter 13-Agriculture
- ↑ Republički zavod za statistiku Srbije, Prikaz stanja šuma po površini